FAA nariai spaudoje

  • Spausdinti

gintaras karolinaDžiaugiamės FAA narių aktyvumu, komentuojant aktualias temas. FAA valdybos nariai Karolina Kriščiukaitytė ir Gintaras Rutkauskas pasidalino savo įžvalgomis su Verslo žinių portalo bei dienraščio skaitytojais. Toliau pateikiamos jų mintys.

Šių metų vasario mėn. pasirodė straipsnis "Indėlininkai Lietuvoje - infliacijos įkaitai, bet jiems tai mažai terūpi". Karolina Kriščiukaitytė VŽ teigė, kad indėlių pajamingumas yra vienas žemiausiu, palyginti su kitomis investicijomis. Todėl viena svarbiausių rizikų, kai pinigai laikomi, kaip indėliai, yra infliacija. Taigi kuo didesnis skirtumas tarp infliacijos ir gaunamų pajamų, tuo greičiau pinigai praras perkamąją galią. Karolina teigė, kad galima taikyti vadinamąją "Skaičiaus 72" taisyklę: 72 padaliję iš vidutinės metinės infliacijos, gausime metų skaičių per kuriuos pinigų perkamiji galia sumažės dvigubai.
Indėlis yra tinkama priemonė santaupoms laikyti tiems asmenims, kuriems pinigų gali priereikti "čia ir dabar". o investavimo periodas yra trumpas. Tai gali būti pinigai, kurių gali priereikti per vienus metus, pvz., atidėtos lėšos mokesčiams iki gegužės 1 d., arba gali būti pinigai paprasčiausiai atidėti nenumatytoms išlaidoms. Tačiau, kai kaupiama ilgam laikotarpiui, turite galimybę nevengti rizikos ir gauti geresnę investicinę grąžą. Tokiu atveju pinigų įdėjimas į žemo pajamingumo priemonę - indėlį - turės savo kainą.

Investavimo programą kuruojantis FAA valdybos narys Gintaras Rutkauskas komentavo situaciją akcijų rinkose. Straipsnyje "Skandalų krečiamų bankų akcijos - perspektyvi investicija ar galvos skausmas" pateikiamos Gintaro įžvalgos:
"Standartiniam investuotojui dar per anksti investuoti į "Danske Bank", "Swedbank", "Nordea" ir "DNB" bankų akcijas, tačiau spekuliantams, kurie stebi naujienas ir akcijų kainas kasdien, tai gali būti įdomios akcijos. Tikėtina, kad šių akcijų kaina dar gerokai svyruos, nes, vykstant tyrimams apie tikslią operacijų apimtį ir aplinkybes, paaiškės daugiau detalių ir nuo to priklausys bankams paskirtos baudos. Jeigu neleistinų operacijų apimtis ir gautos pajamos bus didesnės, negu manoma dabar, akcijų kaina aišku kris. Tačiau jeigu bankui pavyks išsiderėti mažesnes baudas, negu rinka spėja, aišku akcijų kainos kils."
Gintaras vertina, kad paprastai rinka neigiamus įvykius linkusi vertinti su papildoma marža pagal jau žinomą informaciją, ir jeigu dar labiau neigiamų žinių nepasirodys, bankų akcijų kainos "gali atšokti 20-30%".
"Gera žinia, kad tiek "Swedbank", tiek "Danske Bank" turi stiprias kapitalo bazes, gerokai viršijančias minimalius kapitalo reikalavimus, todėl baudos turėtų būti tikrai rekordinės, kad bankams prireiktų stiprinti kapitalo bazes pritraukiant naujų akcininkų. Net jei baudoms prireiktų daugiau, nei manyta, kol kas bankams jokių problemų skolinantis iš rinkos nekyla. Pavyzdžiui, kai "Danske bank" neseniai aukcione pasiskolino 750 mln. Eur, paklausa iš investuotojų pasiūlą viršijo apie 5 kartus, o skolinimosi kaštai pakilo tik apie 0,3 proc. punkto, t.y. mažiau, negu buvo tikėtasi. Rinkoje netrūksta svarstančių, kad vietinės finansų priežiūros institucijos Danijoje ar Švedijoje gali tiesiog nenorėti savų bankų apkrauti nepakeliamomis baudomis, nes padariniai ekonomikai galėtų būti per daug skaudūs. Dėl to Europoje jau diskutuojama dėl bendros už pinigų plovimo prevenciją atsakingos institucijos Frankfurte ar Briuselyje, kuri būtų nepriklausoma.
Paprastam investuotojui į bankų sektorių saugiausia būtų investuoti per biržoje prekiaujamus forndus (angl. exchange traded funds, ETF), pavyzdžiui, atkartojančius populiaraus indekso "MSCI Europe Financials" sudėtį, ir taip diversifikuoti investiciją nuo atskirų bankų nesėkmių."

Atgal