FAA diskusija apie PPP
2013 m. gruodžio 16 d. Finansų analitikų asociacija (FAA) surengė atvirą diskusiją PPP (Public Private Partnership) tema (liet. VPSP – viešo ir privataus sektorių partnerystė), kuria susidomėjo nemažas dalyvių skaičius iš FAA ir išorės įmonių bei organizacijų.
PPP yra sparčiai populiarėjanti viešos infrastruktūros finansavimo priemonė ypač labiau išsivysčiusiose vakarų šalyse (UK, USA, Australijoje, kt.). PPP alternatyva buvo plačiai naudojama prieš 2008 pasaulinę ekonomikos krizę, kai tuo tarpu šiai dienai PPP mastai yra gerokai susitraukę. Prieš keletą metų, PPP pradėtas naudoti ir Lietuvoje – pirmas PPP pagrindu įgyvendintas projektas yra Vilniaus rajone naujai pastatyta Balsių mokykla, kurią Vilniaus savivaldybės užsakymu, kartu su investuotojais pastatė Estijos vystytojai. Už statybas bei pilną pastato priežiūrą Vilniaus savivaldybė įsipareigojo 23 metus daryti sutarto dydžio mokėjimus, ir termino pabaigoje atgauti prižiūrėtą mokyklos pastatą bei visą infrastruktūrą.
FAA renginys prasidėjo trimis prezentacijomis. Vėliau sekė atvira diskusija, kurios metu diskusijos dalyviai dalinosi savo patirtimi bei įžvalgomis apie PPP projektus, ir atsakinėjo į moderatoriaus bei publikos klausimus.
Pirmas pranešėjas Lars Ohnemus, Danijos kapitalo BPT Asset Management turto valdymo įmonės įkūrėjas bei aktyvus investuotojas Baltijos regione, pasidalino savo asmenine bei Skandinavijos šalių patirtimi, taikant PPP finansavimo modelį vystant infrastruktūros projektus. Įdomu tai, jog Skandinavijos šalyse PPP modelis dar nėra plačiai naudojamas, kadangi dėl socialistinės šalies santvarkos, apie PPP sklando nemažai neigiamų nuomonių dėl brangumo. Kaip pagrindines kliūtis, investuojant į PPP projektus Lietuvoje, Lars‘as mato institucinių investuotojų nebuvimą vietinėje rinkoje, per didelę politinę riziką, didelių PPP projektų, kurie domintų užsienio kapitalą, trūkumą.
Investuok Lietuvoje atstovas Jonas Kimontas pristatė ryškiausius PPP finansavimo bruožus Lietuvoje bei užsienyje. Pastebėtina, jog užsienio praktika leidžia daryti išvadą, jog šalys specializuojasi PPP projektuose, pvz. Olandijoje didžioji dalis PPP projektų vykdomi kelių infrastruktūros srityje, Suomijoje – sveikatos sektoriuje, Belgijoje – kelių bei mokyklų infrastruktūroje. Jonas taip pat pristatė šiuo metu Lietuvoje vykdomus PPP projektus. Verta pasidžiaugti, jog Balsių mokyklos projektas yra sėkmingai užbaigtas ir generuoja pastovius Vilniaus savivaldybės mokėjimus, Palangos aplinkkelio projektas jau yra vystymo stadijoje (statybos bus baigtos 2015 m pavasarį), Lukiškių kalėjimo iškėlimo bei Vilniaus policijos komisariatų relokacijos projektai jau yra konkurso rengimo stadijoje. Ateinančiais metais planuojama įgyvendinti dar keletą nemažų projektų: Vilniaus – Utenos kelio rekonstrukciją, Santariškių parkingo infrastruktūrą, naujo tardymo izoliatoriaus statybą, Vilniaus teismų iškėlimą į kitą vietą, o taip pat Vilniaus miesto gatvių apšvietimo projektą.
Teisininkų kontoros Lawin partnerė Joana Baublytė pristatė PPP reglamentavimo, struktūrizavimo bei finansavimo tendencijas. Įdomu pastebėti, jog bankų finansavimas yra vis rečiau naudojama alternatyva PPP projektuose. Vis dažniau skolinimąsi ilgesniam laikui keičia obligacijų išleidimas. Europos investicinis bankas (EIB) yra aktyvus skolintojas ilgam laikotarpiui PPP projektams, tačiau Lietuvoje susiduriama su projektų dydžio problema, t.y. kadangi dalyvavimo PPP konkurse kaštai yra gan dideli, EIB yra labiau linkęs finansuoti didesnio dydžio projektus (virš mEUR 100).
Po pranešimų sekė diskusija su aktyviu auditorijos dalyvavimu. Prie anksčiau minėtų prianešėjų prisijungė Aurimas Maždžierius (Swedbank Asset Management), Laura Šlepaitė (Lawin) bei iš Londono atvykęs Jonathan Gratton (Willis group).
Iš institucinio investuotojo perspektyvos, PPP Lietuvoje dar nėra pribrendusi prie didelių investicijų iš pensijų ar užsienio fondų, vien dėl to, jog trūksta projektų kiekio, jų dydis yra per mažas, o šalies rizika vis dar vertinama kaip per didelė. Diskusijos metu užsiminta, jog palankiau žiūrima į centrinės valdžios (ar ministerijų) vykdomus projektus, o kai užsakovas yra regioninė ar Vilniaus miesto savivaldybė – rizika instituciniam investuotojui yra per didelė.
Diskusijos akimirkų nuotraukos: