1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer
  • Asociacija vienijanti finansų profesionalus
  • Organizacija, turinti didžiausią kompetenciją finansų srityje
  • Nenutrūkstamas profesinis ir asmeninis tobulėjimas
Asociacija vienijanti finansų profesionalus

Asociacija vienijanti finansų profesionalus

Organizacija, turinti didžiausią kompetenciją finansų srityje

Organizacija, turinti didžiausią kompetenciją finansų srityje

Nenutrūkstamas profesinis ir asmeninis tobulėjimas

Nenutrūkstamas profesinis ir asmeninis tobulėjimas

Previous
Next


FAA ir LPK diskusijos apie verslą Baltarusijoje santrauka

2011 m. spalio 26 d. Finansų analitikų asociacijos (FAA) ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos bendrai surengtoje diskusijoje „Mitai apie verslą Baltarusijoje“ pakviesti įmonių vadovai dalinosi savo patirtimi ir įžvalgomis apie realią situaciją Baltarusijoje.

 

Idėja surengti diskusiją gimė po Baltarusijos rublio devalvacijos š.m. gegužę, kai Lietuvos spauda mirgėjo pranešimais, kurie atrodė dar labiau didina verslo plėtros į šią šalį riziką, o galimybes vystyti verslą Baltarusijoje verčia utopija. Taigi, į klausimus apie savo verslo istoriją Baltarusijoje, apie šios šalies ypatumus ir netolimos ateities vizijomis dalinosi: Nikolaj Kolesnik, UAB „Alvora“ generalinis direktorius, asociacijos „Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Baltarusijos Respublika verslo taryba“ viceprezidentas,Sigitas Paulauskas, UAB „Vakarų medienos grupė“ valdybos pirmininkas, asociacijos „Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Baltarusijos Respublika verslo taryba“ narys, Kęstutis Adamonis, advokatų knotoros SORAINEN vadovaujantysis partneris Lietuvoje, Aleksandr Izgorodin, Lietuvos pramoninkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas, Oskaras Ziferman, ŽABOLIS PARTNERS verslo projektų vadovas. Diskusiją moderavo Jurgis Rubaževičius, ŽABOLIS PARTNERS partneris, Finansų analitikų asociacijos valdybos narys.

Reiktų pasakyti, kad nei vienas iš vadovų nesigaili dėl savo sprendimo žengti į Baltarusijos rinką. Dar daugiau – jie ir kitiems pataria plėsti savo verslą į Baltarusiją dar šiandien, kad įmonė jau veiktų šalyje, kai įvyks pasikeitimai į gerąją pusę.

Kodėl verta investuoti

Baltarusija patraukli šalis ieškantiems kur investuoti. Visų pirma, šalyje konkurencija yra minimali. Čia vokiečiai ir austrai lietuvių verslininkams sudaro didesnę konkurenciją negu vietiniai. Aišku nereikėtų pamiršti, kad kai kurie segmentai baltarusių laikomi strateginiais ir pramonės įmonėms geriau neinvestuoti į šias (pvz., energetika, trąšos) sritis. Antra, verslo plėtra į Baltarusiją atveria ne tik jos 10 mln. gyventojų rinką, bet ir tampa puikus atspirties taškas į Rusijos, Kazachstano, Ukrainos rinkas. Kitas privalumas, tai gebėjimas užmegsti kontaktą, panašus mentalitetas. Kaip teigė Kęstutis Adamonis – lietuvis su baltarusiu kalbėdami atras daugiau bendrumų negu su skandinavu. Sigitas Paulauskas papildomai griovė mitą apie administracinius barjerus. Baltarusijos administracija yra palanki užsienio investuotojams, nes supranta, kad be investicijų jų ekonomika neišsivers. Diskusijoje kaip pavyzdys buvo pateiktas vienas iš UAB „Vakarų medienos grupės“ vykdomų projektų, kuriam nuo idėjos sugalvojimo iki įgyvendinimo tereikėjo septynių mėnesių.

Kokia Baltarusijos rublio devalvacijos įtaka

Apklausos rezultatais, kokią įtaką turėjo apdirbamosios pramonės įmonėms Baltarusijos rublio (BYR) devalvacija, pasidalijo Aleksandr Izgorodin. Daugumai įmonių, ypač iš maisto ir gėrimų, metalų, mašinų ir įrenginių bei apdirbamosios pramonės, valiutos devalvacija turėjo neigiamą įtaką. A. Izgorodin citavo šias priežastis: (a) dėl BYR valiutos stygiaus partneriai vėluoja atsiskaityti su Lietuvos gamintojais, (b) vėluoja žaliavų iš Baltarusijos pristatymas, dėl ko stringa gamyba Lietuvoje, (c) smunka pardavimai Baltarusijoje, (d) taip pat patiriama netiesioginė neigiama įtaka Lietuvos įmonių konkurencingumui Rusijoje, kai šią rinką užplūdo atpigusi baltarusių produkcija. Tiesa, diskusijos dalyviai įžvelgė ir teigiamą BYR devalvacijos pusę nuvertėjus valiutai ištekliai (darbo užmokestis, žaliavos) atpigo 20 proc. Reikia paminėti, kad neigiamą devalvacijos įtaką savo versluose juto ir diskusijos dalyviai, nes didžioji dauguma jų vykdomų projektų buvo sustabdyti (daugiausia dėl investicijų trūkumo).

Kokias įžvalgas galima pateikti dėl Baltarusijos ekonomikos ateities

Nors situacija Baltarusijoje nėra aiški (tiek dėl vietinės valiutos svyravimų, tiek dėl pablogėjusios tarptautinės ekonomikos), nei vienas iš dalyvaujančių diskusijoje vadovų nesiruošia atitraukti savo verslo iš Baltarusijos. Kaip tik atvirkščiai, jie vertina, kad dabar yra labai palankus metas vystyti verslą Baltarusijoje. Riziką protingai įvertinę verslininkai gali labai išlošti iš permainų šioje rinkoje. Verta paminėti, kad ne vieną krizę Baltarusijoje pergyvenęs Nikolaj Kolesnik, tikisi, kad iki 2011 m. pabaigos situacija Baltarusijoje turėtų atstatyti iki 2011 m. kovo mėnesio statuso. Dėl bendros situacijos pagerėjimo Baltarusijoje taip pat antrino Oskaras Ziferman, primindamas apie laukiamą privatizaciją.

Diskusijos dalyviai nešykštėjo ir praktinių patarimų tiems, kurie nori pradėti verslą Baltarusijoje. Daugiau statistinės informacijos apie verslą Baltarusijoje, galima rasti diskusijos prezentacijoje .

 

Diskusiją apibendrino Karolina Kriščiukaitytė, FAA valdybos narė

Atgal

Kontaktai

Finansų analitikų asociacija
Tel.: +370 687 13319
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.